pakasti

pakasti
pakàsti, pàkasa, pàkasė tr. 1. R, M, MitII16, SD261,267 kiek kasti: Do pakàskim bent kiek Kp. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) Kp. Pakàsk kiek toliau tuos grūdus Kp. Pakàsk giliau čia J. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint Dv. | refl. tr.: Daboja – plūduoja knyga ežere; anas ją pasìkasė in kraštą arčiau Tvr. 2. kasti po žemėmis; paslėpti: Pakasė po slenksčiu [akmenuką] Grv. Pakàsti ką po pamatais . Didžiausi kubilai [pinigų] nuo maišto metų esą tenai pakasti J.Bil. Pakasė bulves Ktk. Pàkasiau pinigus, kad kas man jų nepavogtų Š. Pàkasė savo pinigus po žemėm BM9. | refl.: Pasikasu, pasirausiu SD361. Ale tu pasakyk man, kaip tokia pelytė po tokiuo akmenim ir dar taip giliai pasìkasa Ds. Pàskasė vilkai po tvartu Lp. Atėjo dvylika razbaininkų, o jie per pamatą pasikasė ir įlindo į vidų BsPI10. 3. palaidoti: Pakasu, iždėmi numirusį SD568. Šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7. Kukuosi kai gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei B, Sch81. Mane visi laikė jau seniai pakastu . Pakasė jį sodžiaus kapinėse M.Valanč. Numirė teipag bagočius ir buvo pakastas MP237. Rūsis ūmai įgriuvo ir vyrą pakasė prš. Pavelyk man pirm nueit ir pakast tėvą mano BtMt8,21. Pakastas būsi geroj senatvėj Ch1Moz15,15. Numirusius pakastumime SPII182. Būdami ... palaidoti, arba pakasti DP54. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim BPII6. Tenai numirė Aaronas ir tapo tenai pakastas BB5Moz10,6. Numiręs ir pakastas Vln18. Nū žmogaus kūną pakaskim 413. Žmonių taipo nū daug didei pamirė, jog nepakastus varnai, vilkai ėdė 427. 4. kasant ką nuversti, išrauti: Kad kas tą uolą pakastų, nuritintų Vaižg. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, ... neduotų pakast namų savų DP552. 5. nedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasant: Pakàsk bul'bų pietum! Slm. Gal do bul'vų nėra pakastų̃? Ds. Padėjo dieną bulbių pakàst Ėr. Iš sykelio [bul'vų] pakãsę (prikasę) pūrą Ds. Nevartoti šviežio, ką tik pakasto durpžemio, bet duoti kokius metus išsivėdinti Š. 6. iškasti (duobę, apkasus): Okopai pakasti per laukais Dsn. ^ Žmogus, kurs valgė duoną mano, pakasė po manim duobę (padarė ką bloga) M.Valanč. 7. galėti, įstengti kasti: Tu dar mažas, nepakasì Kp. Be lopetos žemės nepakas Pnd. ^ Kaip pakasi, taip palesi (kaip dirbsi, taip ir valgysi) Skr. 8. refl. prk. sunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuoti: Jis vos pasìkasa per tą purvyną . Ji jau šaunų galą pasikasė I.Simon. Vis šiek tiek į priekį pasìkasa .
(kur) šuõ pàkastas esmė: Tai mat kur šuva pakastas! . Čia kur kitur šuva pakastas A.Vien.
\ kasti; antsikasti; apkasti; atkasti; dasikasti; įkasti; iškasti; nukasti; panukasti; pakasti; parsikasti; perkasti; prakasti; prikasti; sukasti; užkasti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • pakasti — pakàsti vksm. Aš dár turiù pakàsti žẽmę ir pasodi̇̀nti dáigus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pakąsti — tr. 1. pažeisti dantimis, pakrimsti: Ėjau per žalią girelę, pakando margas šunelis kojelę Gs. Pakando pelės tolkas, tai dabar neišnarplioju Gs. Gerklė jau pakąstà [kumeliukui vilko] Lp. Rūtytėlę pakando, mėtytėlę pamynė, lelijėlę palaužė Pnd. Nė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakąsti — vksm. Šalnà žiedus pakándo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • laidoti — laidoti, oja, ojo tr. 1. DP335, R, K, M laikantis priimtų papročių ar apeigų, mirusį pakasti: Kalnų plyšėse gyventojai gebėjo savo numirėlius laidoti M.Valanč. Laidokit mane jauną į rūtų darželį KlvD40. Duobė laidojamų R352. Laidojamasis vežimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakasimas — pakasìmas sm. (2) 1. → pakasti 2: Kritusio gyvulio pakasìmas Rm. 2. refl. → pakasti 5 (refl.): Kumečiams sodydavo čia po pusę pūro bulvių pasikasìmui Skr. 3. Mž555 palaidojimas: O susirodiję pirko ... dirvą ant pakasimo svetimiems BtMt27,7.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • palaidoti — tr. 1. R, M, K, Skr laikantis priimtų papročių ar apeigų, pakasti mirusį: Lavoną palaidok į kapus J. Apgiedojo, palaidojo Lapiną vyrai, pakasė jį gilion žemėn V.Krėv. Suprato sūnus, duktė, suprato motina, kas bus tame karste palaidotas J.Marc.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkąsti — tr. 1. prikąsti; sukąsti; sulaikyti: Nepataikėt užkąst (sukąst), ir suskaudo dantį Skr. Ji užkando lūpas, sutraukė antakius ir žiūrėjo kiek aukštėliau kaip Marijonos ranka rš. Aš neturiu dantų ažukandus (mėgstu pakalbėti) Brsl. Užkąsk liežuvį už… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vieta — vietà sf. (2) KBII82, K, Š, BŽ56, FT, DŽ, KŽ, (4) DP175,473,620; H, H197, B981, R, R273, 287,337,339, MŽ, MŽ366,383,451,454, I, Sut, N, M, LL86 1. SD1123, SD252, J, L, NdŽ, ŽŪŽ120, LzŽ plotas, erdvė, kurioje kas yra ar vyksta: Visur purvai, nėr… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antbadyti — (ž.) tr. atrasti badant: Sako, čia pakasti piningai, bet negal antbadyti Grg. | refl. tr.: Buvau antsibãdęs kažin ką kietą, atkasus veizu – kūlis Grg. badyti; antbadyti; apibadyti; atbadyti; įbadyti; išbadyti; nubadyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkąsti — (dial.) tr. dantimis suimti: Vaipykis, vargeli, antkandęs akmenelį LMD. kąsti; antkąsti; apkąsti; atkąsti; įkąsti; iškąsti; nukąsti; pakąsti; perkąsti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”